kluokti

kluõkti, -ia, -ė žr. 1 klūkti: Nekluõk, negausi Dr. Kluõk kluõk – vis iškluoksi Dr. Visos varlės … antrą kartą pradėjo kluõkti nuog aukštybių bočiaus, kad anoms kaničniai reik valdimiero PP22. Bukli (buklūs) pagonys, išradę pakabį (pakabų) laiką par vypsosenas (žaidimus, žaidynes, rungtynes), kluokė ciecoriaus, idant aiškiai įsakytų mušti krikščionis J(M.Valanč). Atleido tuojau siuntinius pas Vaidevutą su dovenomis, kluokdamas jo meilės ir paliaubos S.Dauk.